Labai bijau tuščių akių ir pirštų neparašinėjančių

2013 m. liepos 28 d., 20:06

Jau trys mėnesiai kaip nebemoku rašyti. Kablelius dar šiaip taip sudėlioju. Bet sakiniai nesilipdo į vientisą mintį. Nors jau visas gyvenimas kaip nemoku rašyti. Tik parašinėti. Nes susigalvojau tokią paguodą, kad bent ką šitam gyvenime jausčiausi pramokusi. O per audrą pamiršau ir tuos parašinėjimus, mat prisiminiau save. Visu svoriu užgriuvo galvojimas: koks mažas mano gyvenimas...