apmaudžiai beviltiškai liūdna

2013 m. gegužės 28 d., 22:32

Vaikštau viena, slenku, nes niekas nenori eit kartu. Manos šypsenos sukasi, O po žeme, giliau... Ir niekam nerūpi. O aš nieko... Ir tolsta viskas pamažu. Bet liksiu dar vienesnė. Juk tuštumai, begalybei nėr ribų. Su kiekviena diena, pakilus saulei. Kiekvieną rytą. O delnai dar tuštesni. Ir niekas jų nespaus. Laisvė, jei kitaip žvelgi. Apmaudu. Ilgesinga. Ir eisiu toliau...