Apie žemuoges, miškus ir mano draugą, kuris mane išmokė daugiau nei.. dieve, koks ilgas pavadinimas

2013 m. gruodžio 18 d., 20:52

Įsivaizduok, mudu einame per platų lauką ir prieiname mišką. Aš išsišiepiu ir žvilgteliu į tavo pusę. "Ah, koks vis dėlto gražus yra gyvenimas!" pasakau, o tu atsisuki į mane primerkęs akis. "Gražus? Nebūk kvaila. Pasaulis yra baisus!" ciniškai atkerti man ir tavo veidu perbėga pasibjaurėjimo šešėlis.  - Bet pažiūrėk, kokie aukšti ir gražūs medžiai! Ir paklausyk, paklausyk...