-
Dėkingumas
Šypsniui. Šypsniu prikėlei mirusias svajones, Kurių vainikai jau sudžiuvę buvo, Ir visos mano jauno abejonės Tame mažyty šypsnyje nuščiuvo. Davei man žodį, kad galiu tikėti Žmogum ir vėl, kol jo akis matau, Už šviesą akyse tose dėkoju Tau - O kaip galėjau jos nepastebėti? Pažadinai Tu vaiką manyje, Smalsumą tą, kurį buvau išaugęs, Tą narsą žvelgti į padanges...
-
N 1 t 0 f 1 g 0
Kiti blogo įrašai