Košmarai, mirtis ir jazminai

2014 m. balandžio 5 d., 16:16

Mes sėdime ankštame autobuse, už lango tamsi naktis, smarkiai lyja. Aš nežinau kas tie mes, man tai pernelyg nerūpi. Aš net nežinau, kur mes važiuojame, aš tik jaučiu, kad kažkas ne taip. Blykstelėti šviesa, aš nė nespėju susivokti, kas vyksta, tik jaučiu, kad.. mirštu... Širdis, it gindamasi nuo mirties, smarkiai susitraukia ir... pažadina mane iš košmaro. Sakyčiau eilinio, bet...