Pilki keleliai dulka, pilki keliai… Ir nors vaikystės vieškelis ne rožėmis klotas, bet toks mielas, toks savas.

2014 m. gegužės 2 d., 19:25

Vos užmetęs akį žinodavau, kada tėvas išgėręs. Jo eisena tapdavo netvirta, bet tuo pat metu laikysenoje atsirasdavo kažkoks agresyvumas, tarsi visas pasaulis staiga taptų priešiškas. Tėvas kabinėdavosi prie kiekvienos smulkmenos, jam niekas neįtikdavo. Kartais įsisiautėdavo taip, kad mums su mama ir dar visai mažučiu broliuku Linu tekdavo bėgti iš namų. Gyvenome vieninteliame...