taip laukiu, kada galėsiu atverti sumerktus tavo vokus

2014 m. rugpjūčio 9 d., 10:50

prabėgdama laiptais, vis kyšteliu mažąjį pirštelį į dešinią laiptinės pašto dėžutės skyluę.  kaip ir tada, kai buvau penkerių, visai trumpaplaukė, šviesi mergaitė, tėčio vadinta kilbuku, ta pati aš, bet kita, kas dieną nepaliaujančiai viltinga pesimistė. laukianti laiškų.  ...kurių penkiametėms niekas nesiunčia.  bet tada turėjau tik vieną balsą savyje: viltingą ir kalbantį...