-
lapkritis
deklamuosiu tau rudenį: nusviestą pirštinę baltą, vaiko tyliąsias akis nugręžtas nuo horizonto - viskas akimuoju tampa taip aišku: tyra, bet laikina - lieka tik išrūdijusią naktį lyg valtį išskelti virš geltonuojančio lauko ežerą gaubia migla sukurta iš vidurnakčio burės - perbraukia plaukus dvi rankos ir tolsta lėtai manyje - taip atvykstu į tuščia peroną nelydimas...
-
N 0 t 0 f 0 g 0
Kiti blogo įrašai