Iš praeities… iš armijos laikų… (būna ir taip…)

2015 m. balandžio 3 d., 13:18

Atėjus priesaikos priėmimo dienai, visus naujokus išrikiavo rikiuotėje. Jau tada mano širdis kažkodėl nerimavo, jaučiau kažkokį nepaaiškinamą sielvartą. Nesupratau, kas man darosi… Aš stebėjau ceremoniją beveik nieko negirdėdamas išskyrus širdies dūžius krūtinėje. Atsipeikėjau, kai pastebėjau ateinantį karininką. – Jūs ką? – išgirdau jo reiklų balsą. – Negirdėjote savo pavardės...