2020 02 01

2020 m. vasario 1 d., 14:50

Būna skaitau knygas, kurios tokios nuobodžios, kad nesuprantu kam net ir vargstu. Nesu iš tų, kurie būtinai turi iškankinti iki paskutinio puslapėlio, bet pasitaiko, kad kažkurie kūriniai įkimba ir jų nemetu į šalį. Kad ir pastaroji – “Pusė Geltonos Saulės”. Stumiuosi per puslapius, bet kažkas sustabdo. Kunigo žodžiai įskaudintai moteriai leidžia apgalvoti kartais ne visai nuoširdžiai...