-
Takas su pabaiga, bet be pradžios – tikras Velniabliūdis
Prieš pora metų lankiausi Prienų kapinėse, nors ten nėra palaidotas nei vienas giminaitis ar pažįstamas ir ta diena, kada ėjau per kapines, tikrai nebuvo lapkričio pirmoji, kai uždegti žvakutę ant nepažįstamojo kapo (o jei dar jis ir apleistas) būtų buvę visiškai normalu. Tąkart nestabtelėjęs...
-
N 51 t 0 f 51 g 0
Kiti blogo įrašai
-
Madeira. II dalis – kas iš tiesų gniaužia kvapą?
-
Madeira. I dalis – Per kančias į žvaigždes ir Funšalis
-
Aplink Ilgio ežerą arba kuo kvepia Žemaitija?
-
Mergiškių žiedas – vienintelis toks pasaulyje
-
Pageluvio ežeryno takas – nepakliuvęs į knygą, bet vertas būti joje
-
Taku per švenčiausią vietą Lietuvoje