Gytha Lodge – Ji vis dar laukia

2020 m. rugsėjo 19 d., 19:53

Skaitant kartais kyla klausimas, kodėl. Tačiau tekstas jį kas kartą sugeba dailiai paslėpti kišenėje tarsi nosinaitės kampą. Paslėpti visada lengviau negu ištraukti, nes traukdamas niekada nebūsi iki galo tikras, ar tas kampas atidengs kokią kruviną dėmę, ar tik nudriskusį voratinklį. „Konoras priėjo ir pritūpė. Pamanė, kad dabar iš tiesų jį gali supykinti. Reikėjo...