Justinas Marcinkevičius. Mokytojui.

2020 m. spalio 5 d., 20:14

MOKYTOJUI Dėk mamą prie žvaigždės. Dėk paukštį prie dangaus. O gal kas nors pridės teisybę prie žmogaus? Taip molio trupiny įsižiebia dvasia. Atrodo – gyveni. Atrodo – visuose. Kodėl jūs vis tyliau? Kodėl vis nedrąsiau? Rašykite toliau. Skaitykite balsiau. Vaikeli, nebijok ir žodžio nenumesk. Kur kas baisiau be jo. Be jo ir mes – ne mes. Pilna žvaigždžių...