-
Samuel Beckett – Malonas miršta
Mano kūnas vis dar neapsisprendžia. Nors man atrodo, kad matracą jis slegia labiau, kad jis labiau išsiplečia ir susiploja. Mano kvėpavimas, kai jį atgaunu, pripildo kambarį švokštimo, nors krūtinė kilnojasi ne aukščiau negu miegančio vaiko. Atsimerkiu ir nemirksėdamas ilgai žiūriu į nakties dangų, kaip būdamas mažas, dar visiškas mažylis, spoksodavau į naujoves, paskui į senienas...
-
N 0 t 0 f 0 g 0
Kiti blogo įrašai