-
46/365
Jau tapo įprasta, kad Vasario 16 euname prie Signatarų rūmų. Visad sugniaužia gerklę, klausant Vytauto Landsbergio kalbos. Net tada, kai jo dėl ligos nebuvo, o kalbą skaitė Bagdzevičius. Neabejoju, kad kaip rašė Justinas Žilinskas, mūsų anūkams nekils klausimų dėl V.L. statuso. Tik dabar vartomės politikoje, kurioje dar žaidžiama pavardėmis ir ego. Po kalbos einame cepelinų...
-
N 0 t 0 f 0 g 0
Kiti blogo įrašai