-
Samanta Schweblin: Stiklo akys
Ji užmirštų visus tuos dievus ir be menkiausio pasipriešinimo leistųsi žemėn. Atsiduotų jai. Alina kartojo tai sau mintyse, bet nebegalėjo užsimerkti. Ji kvėpavo, stovėdama tarp apskritimų, tarp šimtų veiksmažodžių, nurodymų ir troškimų, ir vis daugiau ją atpažinusių žmonių ir kentukių pamažu būrėsi aplink glaudesniu ratu. Ji buvo tokia įsitempusi, kad net girdėjo, kaip traška...
-
N 0 t 0 f 0 g 0
Kiti blogo įrašai