-
John Maxwell Coetzee: Elizabeta Kostelo
Keletą akimirkų girdi tik lėtą kraujo pulsavimą smilkiniuose, tik junta, kaip saulė lengvai liečia odą. Bent šito nereikia išgalvoti: šio nebylaus, ištikimo kūno, lydėjusio ją kiekvieną kelionės žingsnį, šios švelnios, nerangios pabaisos, kurią jai patikėta prižiūrėti, šio kūnu virtusio šešėlio, tarsi meška stovinčio ant dviejų kojų ir be paliovos viduje apsiplaunančio krauju...
-
N 0 t 0 f 0 g 0
Kiti blogo įrašai