-
Pat Barker: Mergelių tyla
Ugnis priblėso. Jis užmetė dar malką, ji kurį laiką rūko, paskui įsidegė. Stojo tyla, tik šuo pasikasė sprandą. Vos girdimai paplūdimyje ošė bangos. Toliau tvyrojo nenatūralus sąstingis; net pakilus potvyniui, jūra vos lietė sausumą. Žiūrėjau į sienas ir jutau, kaip už jų įsitempusi plyti jūra ir dangus. Jutau, kaip slegia kaitri tamsa, ir galvojau, kaip lengvai visa tai galėtų...
-
N 0 t 0 f 0 g 0
Kiti blogo įrašai