-
Apleistos šventyklos
Širdis be meilės – kaip maldos namai be dievo. Kaimynai tai pajunta, įsibrauna, ardyti ima viską, lupinėti – lentelę nuo altoriaus, molio čerpę, kryželį… Šiaip sau, atminimui. Na, o paskui ateis tikrieji vagys. Širdis be meilės jaučias net laiminga taip ardoma ir plėšiama. Tačiau koksai kraupumas mirštančių bažnyčių! Tada geriausiai...
-
N 0 t 0 f 0 g 0
Kiti blogo įrašai