-
Tai
Kai numirsiu, pavirsiu akmeniu, Kad išmokčiau mylėt lėtai. Milijonai vienatvės metų, Kol pajėgsiu atlikti tai. Aš nugrimsiu gilyn į centrą, Tu pakilsi aukštyn link žolės. Meiliai fiziškai susitrenkę, Leisim chemijai nugalėt. Švelniai trinsis mūsų kristalai, Nusimes atomai skaras, Mineralai, nuo karščio pabalę, Išsilies pro vulkanų angas. Nuskambės per Visatą...
-
N 135 t 0 f 135 g 0
Kiti blogo įrašai
-
Tomas Ivanauskas: „Kultūra yra labai geras eksportas“
-
Milda Mitkutė: „Mūsų buitis tokia komunistinė"
-
Pranas Kuisys: „Pažįstu visus A lygio žmones Lietuvoje"
-
Laisvosios rinkos miražai
-
Dovilė Grigienė: „Nuomonėje, kad bankininkai valdo pasaulį, yra nemaža tiesos"
-
Irena Smetonienė: „Varžytinės ir aukcionas nėra tas pats"