-
Apie duoną, nemeilę ir šautuvą
Duona… Iki šiol negaliu pamiršti jos kvapo. Mama iš vakaro užmaišo nedidelį kubiliuką, o ryte tešla jau veržiasi per jo kraštus. Tėvas iškūrena senovinę krosnį, o aš skubu rinkti klevo lapų. Ant jų gula meilių mamos rankų išglostyti ornamentu padabinti kepaliukai, kurie ant ližės pašaunami į šlapia šluota iššluotą krosnį. Prieš Kalėdas ar Velykas kepdavo ir pyragą bei ragaišį...
-
N 0 t 0 f 0 g 0
Kiti blogo įrašai