-
Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“
Vaiva Rykštaitė man viena iš tų rašytojų, kuri rašo fainiai. Suprantamai paprastajam žmogui, be didelių literatūrinių viražų, bet labai taikliai ir dažnai ten kur skauda, kur nemalonu. Skaitydama jos tekstus dažnai atpažįstu save negatyviam kontekste ir tai augina. Pažiūrėti į save kritiškai, kartais su ironija, visai naudinga, nes tai priverčia keistis, o kartais bent pagalvoti...
-
N 0 t 0 f 0 g 0
Kiti blogo įrašai
-
Jennette McCurdy „Džiaugiuosi, kad mirė mano mama“
-
Clare Chambers „Maži malonumai“
-
Elena Ferrante „Dingusi dukra“
-
Tommi Kinnuneny „Nesakė, kad gailisi“
-
Vaddey Ratner „Banjano šešėly“
-
Bruce D. Perry „Berniukas, kurį augino kaip šunį ir kitos istorijos iš vaikų psichiatro užrašų: ko traumuoti vaikai gali mus išmokyti apie netektį, meilę ir gijimą“